In a referendum held on Saturday, 18 February the people of Latvia voted by a clear majority – 77.22 % – against Russian being made the country’s second official language. For this post, Vilma Bačkiūtė, our Language Rich Europe Project Manager in Lithuania, collected articles dealing with the referendum from Lithuanian press in Lithuanian. At the end of the blog post, you will find links to English and Latvian articles.
Latvijoje šeštadienį, vasario 18 d. įvykusiame referendume už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai balsavo 22,5 % piliečių, prieš – 77,22 %. Viso balsavo 70,37 % gyventojų.
Latvijos referendumas sulaukė ypatingo žiniasklaidos dėmesio ir Lietuvoje. Visi portalai ir dienraščiai akylai sekė nuotaikas kaimyninėje šalyje. Lietuvos apžvalgininkų, politologų, visuomenės veikėjų ir politikų pasisakymai aiškiai pritaria referendumo rezultatams, kurie labai svarbūs visoms trims Baltijos valstybėms.
Ar referendumas sudėjo taškus ant “i”?
Pasak užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio, “Tai yra Latvijos valstybingumo pasiekimas, kuriuo Latvija gali pagrįstai didžiuotis, o mes, lietuviai, ir visos kitos tautos privalome gerbti”.
Politologą, istoriką Antaną Kulakauską „nustebino tai, kad Latvijos gyventojai šį kartą buvo kaip niekad vieningi. Toks procentas balsavusių prieš rusų kalbos statuso pakeitimą gali reikšti tik tai, kad ne tik etniniai latviai, bet ir vietos rusai suprato, kad referendumas yra tik politikų siekis gauti populiarumą.”
Euro parlamentaro Vytauto Landsbergio nuomone, „To tikrai turbūt nesitikėjo iniciatoriai nei Maskvoje, nei Rygoje. Rezultatai, ko gero, yra priešingi, negu laukta. Matomas latvių ir lojalių Latvijai piliečių susivienijimas vietoje laukto suskaldymo į dvi dalis, kur būtų supriešinti latviai ir ne latviai…“
Rimvydas Valatka savo straipsnyje Latviją vadina “nerealiai tolerantiška tautinėms mažumoms valstybe”. Jo nuomone, tai patvirtina faktas, kad Latvijos rusai, nemokėdami latviškai, čia vis dėlto sugebėjo išgyventi pastaruosius 22 metus.
Latvijos Saeimos narys Romualdas Ražukas teigė, jog referendumas buvo nemalonus ir provokuojantis procesas, tačiau jo rezultatus – netikėtai pozityvus. Jo nuomone, iškalbingas faktas yra Rygos gyventojų balsų pasiskirstymas. Latvijos sostinėje gyvena 42 % latvių, tačiau prieš rusų kalbos antrąja valstybine kalba paskelbimą Rygoje pasisakė net 63 %.
Referendumas Latvijoje dar kartą primena, kad valstybių vykdoma kalbų politika gali tapti politiniu ginklu. Nežiūrint to, Baltijos valstybių piliečiai demonstruoja daug brandesnį požiūrį į kalbinius reikalus nei kai kurie politiniai veikėjai. Švedų režisieriaus, žurnalisto ir vertėjo Jono Öhman žodžiais, “Lietuviai, latviai ir estai, kitaip nei dauguma Europos tautų, mano, kad rusų kalba labai naudinga. Po anglų pusė Lietuvos gyventojų rusų kalbai duoda antrą vietą reikalingų užsienio kalbų sąraše. Tai galima paaiškinti netolima Baltijos šalių praeitimi ir, žinoma, dabartimi. Juk Rusija – didelė Baltijos šalių kaimynė. Dabar net jaunimas, kuris nelabai moka rusiškai, nes rusų kalbos dėstymas mokyklose atgavus nepriklausomybę išblėso, dažnai pareiškia norįs mokytis būtent šios kalbos. Tad rusų kalba pamažu grįžta į užsienio kalbų mokymo programą.”
Ko gero situaciją po referendumo Latvijoje tiksliausiai apibūdina Arvydas Juozaitis: “Latvija – po mikroinfarkto. Reikia jai padėti.”
For more information in English, go to:
Lithuanian and Estonian officials issue statement on Latvian language
Kremlin manipulates Russians in Latvia
Lithuanian politicians rejoice in Latvia’s referendum results
Latvians voted “No” on making Russian second state language
Rimvydas Valatka: Latvian referendum is not the last echo of Soviet occupation
For more information in Latvian, go to:
Latvijas krieviete: Varu apzvērēt – nekādas etniskās diskriminācijas Latvijā nav
Congratulations! You can watch the interview with Deividas and Adomas here:
